ES kompetencija klimato politikos srityje

Europos Sąjunga turi tik ES valstybių narių Sutartimis jai suteiktą kompetenciją (įgaliojimus). Kitos kompetencijos sritys priklauso valstybėms narėms.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 11 ir 191–193 straipsnius ES yra kompetentinga veikti visose aplinkos politikos srityse, įskaitant klimato kaitą. Jos veikimo sritis apribota subsidiarumo principo taikymu.

Kova su klimato kaita priskiriama pasidalijamajai kompetencijai: ir ES, ir valstybės narės gali priimti teisiškai privalomus aktus. Tačiau valstybės narės gali tai daryti tik tuo atveju, jei ES nepasinaudojo savo kompetencija arba aiškiai nustojo ja naudotis. Kiekvienoje valstybėje narėje už kai kurias sritis gali būti atsakinga vietos arba regioninė valdžia.

Be to, valstybės narės yra atsakingos už ES teisės įgyvendinimą vietoje.

Pagal Europos klimato teisės aktą ES yra teisiškai įsipareigojusi iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Tai apima tarpinį tikslą iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc.

Valstybės narės gali nustatyti platesnio užmojo tarpinius tikslus. Jos taip pat yra atsakingos už metodus, kuriuos jos pasirenka, kad sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį savo teritorijoje.

Įvairiuose sektoriuose taikomi skirtingi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo metodai.

Pagal ES ATLPS ES nustatė kai kurių sektorių, ypač energijos tiekimo, energijai imlios pramonės ir aviacijos sektorių, bendro išmetamųjų teršalų kiekio ribą ir sukūrė apyvartinių taršos leidimų rinką, taip nustatydama anglies dioksido kainą.

ES ATLPS įgyvendinimas priskiriamas pasidalijamajai kompetencijai:

• Komisija imasi veiksmų, kai ES lygmeniu reikia vienodų įgyvendinimo sąlygų siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi suderinto požiūrio, pvz., nustatyti, kaip paskirstyti nemokamus apyvartinius taršos leidimus, taip pat stebėti išmetamųjų teršalų kiekį, apie jį pranešti ir jį tikrinti.
• Valstybės narės apyvartinius taršos leidimus paskirsto savo pramonės veiklos vykdytojams ir stebi bei tvirtina faktinį išmetamųjų teršalų kiekį pagal atitinkamą nustatytąją normą. Kai kuriose valstybėse narėse veikia aukcionų platformos. Valstybės narės ATLPS pajamas taip pat išleidžia klimato politikos veiksmams finansuoti.

Pastangų pasidalijimo reglamentas taikomas ES vidaus transporto (išskyrus aviaciją), pastatų, žemės ūkio, atliekų ir mažų pramonės įrenginių išmetamiesiems teršalams. Iki 2030 m. šių išmetamųjų teršalų kiekis bus sumažintas 40 proc., palyginti su 2005 m. lygiu.

Prie šių pastangų prisideda visos valstybės narės, kurių nacionaliniai tikslai yra nuo –10 iki –50 proc. Valstybės narės yra atsakingos už šių tikslų įgyvendinimą derinant ES ir nacionalines priemones. Kiekvienoje valstybėje narėje už kai kurias sritis gali būti atsakinga vietos arba regioninė valdžia.

LULUCF reglamentu nustatytas ES tikslas iki 2030 m. pasiekti, kad grynasis natūraliais absorbentais absorbuojamas anglies dioksido kiekis sudarytų 310 mln. tonų CO₂ ekvivalento. Kiekvienai valstybei narei nustatyti konkretūs tikslai.

Valstybės narės privalo pasirūpinti, kad jų teritorijoje būtų absorbuojama daugiau anglies dioksido ir naujasis ES tikslas būtų pasiektas. Priemonių tam pasiekti jos turi daug, įskaitant tvarią miškotvarką arba durpynų drėgnumo atkūrimą. Jos atnaujina savo strateginius planus pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), kad ši atspindėtų didesnius žemės sektoriaus užmojus.

Visi nauji lengvieji automobiliai ir furgonai, parduodami ES nuo 2035 m. sausio 1 d., turi būti visai netaršios transporto priemonės, kurioms nuo 2030 m. turi būti nustatyti konkretūs išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai, palyginti su 2021 m. lygiu. Be to, konkretūs tikslai kasmet nustatomi kiekvienam gamintojui.

Valstybės narės šioje srityje atlieka labai svarbų vaidmenį, nes šios naujos politikos sėkmė priklausys nuo įkrovimo stotelių skaičiaus didinimo visoje Europoje. Pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo valstybės narės, padedamos vietos valdžios institucijų, didins įkrovimo pajėgumus atsižvelgdamos į visai netaršių automobilių pardavimo apimtį ir didžiuosiuose greitkeliuose reguliariu atstumu įrengs įkrovimo prieigas ir degalų pildymo punktus.

ES ne tik priima teisės aktus, bet ir teikia finansinę paramą valstybėms narėms, miestams, regionams, įmonėms ir pažeidžiamoms grupėms, kad padėtų jiems prisitaikyti prie žaliosios pertvarkos. ES teikia įvairių formų finansinę paramą, pvz., pagal programą LIFE, iš Socialinio klimato fondo, Inovacijų fondo ir Modernizavimo fondo.