Dezinformacija apie klimatą yra tyčinis melagingos informacijos, susijusios su klimato kaita ir klimato politikos veiksmais, skleidimas. Ji gali būti įvairių formų – nuo kategoriško neigimo ir sąmokslo teorijų iki subtilesnės, užmaskuotos dezinformacijos, kuria siekiama pasėti abejonę teigiant, kad klimato kaita nėra žmogaus sukelta arba kad padėtis nėra tokia bloga, kaip teigia mokslininkai, todėl imtis skubių veiksmų nėra būtina.
Dezinformacijos apie klimatą keliama grėsmė:
- gali sumažėti pasitikėjimas mokslu;
- visuomenė gali mažiau remti klimato politiką;
- gali būti sunkiau įgyvendinti klimato kaitos srities politiką ir bendradarbiauti šioje srityje tarptautiniu mastu;
- gali susilpnėti demokratija.
2024 m. kovo mėn. Komisija priėmė Komunikatą dėl su klimatu susijusios rizikos valdymo, kuriame įsipareigojame kovoti su dezinformacija apie klimatą.
Kovos su dezinformacija apie klimatą ištekliai ir priemonės
Europos Komisijos ištekliai:
- Klimato pakto priemonės (patarimai, kaip kalbėti apie klimato politikos veiksmus) ir kiti kovos su dezinformacija apie klimatą ištekliai
Išoriniai ištekliai:
- Kaip kovoti su dezinformacija apie klimatą – knygelės apie tai, kaip atpažinti sąmokslus ir kaip bendrauti su žmonėmis, kurie jais tiki
- Mitų griovėjai. Faktai apie klimatą ir energiją – Jungtinių Tautų tinklalapis
- Apsaugokime ateitį – projektas, kuriame dalyvauja NATO pareigūnai ir jauni turinio kūrėjai ir kuriuo siekiama atsakyti į tokius iššūkius kaip klimato kaita, dezinformacija ir kibernetinis saugumas
Klimato pakto priemonės. Patarimai, kaip kalbėti apie klimato politikos veiksmus
Šis leidinys jums padės paaiškinti klimato politikos veiksmus ir skleisti apie juos informaciją savo bendruomenėje.
Ką galite padaryti, kad sustabdytumėte dezinformacijos apie klimatą sklaidą?
Klimato pakto ambasadorių patarimai:
- Praneškite apie aptiktą dezinformaciją – daugelyje socialinės žiniasklaidos platformų yra pranešimo apie tokius įrašus funkcija.
- Pamatęs socialiniuose tinkluose dezinformuojantį įrašą, nepradėkite diskusijų, nes dėl to žinia tik dar plačiau paplis ir pritrauks dėmesį.
- Padėkite skleisti teisingą informaciją savo kanalais ir tinklais tiek internete, tiek ne internete.
- Nepamirškite, kad ir pats nesate nešališkas, ir rinkite informaciją iš įvairių šaltinių subalansuotai nuomonei susidaryti.
Kaip su dezinformacija kovoja Europos Komisija?
Europos Komisijos kovos su dezinformacija apie klimatą metodas įtrauktas į bendrąją kovos su dezinformacija politiką, kurioje daugiausia dėmesio skiriama:
- politikos, kuria siekiama stiprinti mūsų demokratiją, sumažinti dezinformacijos skleidėjų galimybes piktnaudžiauti interneto platformomis, apsaugoti žurnalistus bei žiniasklaidos pliuralizmą, formavimui;
- informuotumo apie dezinformaciją, mūsų pasirengimo ir reagavimo gerinimui;
- visuomenės atsparumo dezinformacijai didinimui pasitelkiant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir faktų tikrinimą;
- bendradarbiavimui su kitomis institucijomis, nacionalinėmis valdžios institucijomis ar trečiosiomis šalimis.
Kovos su dezinformacija apie klimatą ištekliai
- Strateginė komunikacija ir kova su dezinformacija – puslapis, kuriame paaiškinama Komisijos reagavimo į dezinformaciją strategija, pateikiama nuorodų, vaizdo siužetų ir kitų išteklių
- Vaizdo siužetas, skirtas informuotumui apie dezinformacijos riziką didinti prieš Europos Parlamento rinkimus
- Dezinformacijos atpažinimo ir kovos su ja priemonių rinkinys vidurinių mokyklų mokytojams, padėsiantis diegti mokiniams ypač svarbius naršymo internete įgūdžius
- Kovos su dezinformacija gairės mokytojams – pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojams skirtų kovos su dezinformacija ir skaitmeninio raštingumo skatinimo gairių rinkinys
- Kaip dezinformacija veikia? – Europos Parlamento vaizdo siužetai
Štai ką galite padaryti, kad būtumėte informuotas ir aktyvus: sekite mus tinkluose „Instagram“, „LinkedIn“ ir „Twitter“ ir užsisakykite mūsų mėnesinį naujienlaiškį, kuriame rasite naujausią ir patikimą informaciją, kuria galima lengvai dalytis su šeima ir draugais.
