Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Tirpsta ašigalių ledynai, kyla vidutinis jūros lygis. Kai kuriuose regionuose vis dažnesni tampa ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir lietūs, o kiti regionai kenčia nuo vis didesnių karščio bangų ir sausrų. Klimato srities veiksmų reikia imtis dabar, nes kitaip klimato kaitos poveikis tik stiprės.
Klimato kaita yra labai rimta grėsmė, o jos padariniai veikia daugybę įvairių mūsų gyvenimo sričių. Toliau pateikiamas pagrindinių klimato kaitos padarinių sąrašas. Spustelėjus piktogramas „+“ pateikiama daugiau informacijos.
Dėl klimato krizės pakilo vidutinė pasaulio temperatūra ir vis dažniau vyksta su aukšta temperatūra susijusių ekstremalių reiškinių, pavyzdžiui, karščio bangų. Dėl aukštesnės temperatūros gali padidėti mirtingumas, sumažėti našumas ir padaryta žala infrastruktūrai. Kylanti temperatūra labiausiai paveiks pažeidžiamiausius visuomenės narius, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus asmenis ir kūdikius.
Taip pat prognozuojama, kad dėl aukštesnės temperatūros keisis geografinis klimato zonų pasiskirstymas. Šie pokyčiai keičia daugelio augalų ir gyvūnų rūšių (jų buveinės nyksta ir jos yra veikiamos taršos jau dabar) pasiskirstymą ir gausą.
Taip pat tikėtina, kad kylanti temperatūra turės įtakos fenologijai – gyvūnų ir augalų rūšių elgsenai ir gyvenimo ciklams. Dėl to gali padaugėti kenkėjų ir invazinių rūšių bei padažnėti žmonių sergamumas tam tikromis ligomis.
Be to, gali sumažėti žemės ūkio ir gyvulininkystės sektorių produktyvumas ir gyvybingumas arba ekosistemų pajėgumas teikti svarbias paslaugas ir išteklius (pvz., tiekti švarų vandenį arba vėsų ir švarų orą).
Esant aukštesnei temperatūrai vanduo labiau garuoja, o dėl to (kartu iškritus nepakankamam kritulių kiekiui) didėja pavojus, kad prasidės didelė sausra.
Su žema temperatūra susijusių ekstremalių reiškinių (šalčio bangų, speiguotų dienų) ateityje Europoje gali pasitaikyti vis rečiau. Tačiau dėl visuotinio atšilimo vis sunkiau nuspėti įvykius, taigi ir tai, kaip veiksmingai į juos reaguosime.
Kintant klimatui daugelyje Europos regionų jau dabar patiriamos dažnesnės, didesnės ir ilgiau trunkančios sausros. Sausra yra neįprasta ir laikina vandens stoka, kylanti dėl nepakankamo kritulių kiekio ir didesnio garavimo (dėl aukštos temperatūros). Sausra nėra tas pats reiškinys kaip vandens trūkumas – struktūrinis gėlo vandens trūkumas ištisus metus dėl pernelyg didelio vandens suvartojimo.
Sausros neretai daro netiesioginį poveikį, pavyzdžiui, transporto infrastruktūrai, žemės ūkiui, miškininkystei, vandens tiekimui ir biologinei įvairovei. Dėl sausrų mažėja upių ir požeminio vandens lygis, lėčiau auga medžiai ir pasėliai, daugėja kenkėjų antplūdžių ir kyla gamtos gaisrų.
Europoje didžioji dalis sausrų sukeliamų nuostolių, siekiančių maždaug 9 mlrd. eurų per metus, patiriama žemės ūkio, energetikos ir viešojo vandens tiekimo sektoriuose. Europoje vis dažniau kyla labai didelių sausrų, o dėl jų patiriama žala taip pat didėja.
Prognozuojama, kad vidutinei pasaulio temperatūrai pakilus 3 °C, sausros kils dvigubai dažniau, o dėl jų patiriami nuostoliai Europoje padidės iki 40 mlrd. eurų per metus. Labiausiai sausros paveiks Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno regionus. Dėl dažnesnių ir didesnių sausrų pailgės gamtos gaisrų sezono trukmė ir intensyvumas, ypač Viduržemio jūros regione. Vykstant klimato kaitai taip pat didėja teritorija, kuriai gresia gamtos gaisrų pavojus. Rizikos zonomis gali tapti regionai, kuriuose šiuo metu gaisrai dažnai nekyla.
Šiltėjant klimatui keičiasi lietaus pasiskirstymas, išgarinama daugiau vandens, tirpsta ledynai ir kyla jūros lygis. Visi šie veiksniai turi įtakos gėlo vandens prieinamumui.
Manoma, kad dėl dažnesnių ir didesnių sausrų bei kylančios vandens temperatūros pablogės vandens kokybė. Tokios sąlygos palankios augti nuodingiems dumbliams ir bakterijoms, dėl to dar labiau pagilės vandens trūkumo problema, kurią daugiausia kelia žmogaus vykdoma veikla.
Taip pat tikėtina, kad turimo gėlo vandens kokybei ir kiekiui įtakos turės ir dažnėjančios liūtys (staigūs labai smarkūs lietūs), nes dėl jų metu susidarančių paviršinių nuotekų į paviršinius vandenis gali patekti neišvalytų nuotekų.
Europoje upės paprastai išteka iš kalnuotų vietovių, o 40 proc. gėlo vandens gaunama iš Alpių. Tačiau pasikeitus sniego ir ledynų dinamikai bei lietaus tendencijoms, visoje Europoje gali laikinai pritrūkti vandens. Dėl sausrų pasikeitę upių srautai taip pat gali paveikti vidaus vandenų transportą ir hidroenergijos gamybą.
Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos daugelyje vietovių padaugės kritulių. Dėl padažnėjusių kritulių ilgesniu laikotarpiu daugiausia kils upių potvynių, o dėl trumpų ir smarkių liūčių gali kilti lietaus poplūdžių, kuomet labai dideli lietūs sukelia potvynius, bet joks vandens telkinys neišsilieja.
Upių potvyniai yra dažna gaivalinė nelaimė Europoje – per pastaruosius tris dešimtmečius per upių potvynius bei audras žuvo žmonių, nukentėjo milijonai žmonių ir buvo padaryta didžiulių ekonominių nuostolių. Tikėtina, kad dėl klimato kaitos per artimiausius metus potvyniai visoje Europoje dažnės.
Prognozuojama, kad dėl aukštesnės temperatūros vis dažniau ir smarkiau pliaups liūtys ir visoje Europoje dažniau kils staigūs potvyniai.
Kai kuriuose regionuose grėsmė, kad kils tam tikri potvyniai, pavyzdžiui, potvyniai ankstyvą pavasarį, gali sumažėti trumpuoju laikotarpiu, nes žiemą iškrenta mažiau sniego, tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu šį pokytį gali atsverti padidėjusi potvynių grėsmė kalnuotose vietovėse, kuriose gali būti perpildyta upių sistema.
XX a. jūros lygis kilo, o pastaraisiais dešimtmečiais jis kilo dar sparčiau.
Didžiausią įtaką jūros lygio kilimui daro šiluminis vandenynų plėtimasis dėl atšilimo. Tačiau prie šio reiškinio prisideda ir tirpstantis ledynų bei Antarkties ledo sluoksnio ledas. Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos jūros lygis Europoje pakils vidutiniškai 60–80 cm, daugiausia priklausomai nuo to, kaip sparčiai tirps Antarkties ledo sluoksnis.
Maždaug trečdalis ES gyventojų gyvena ne toliau kaip 50 km nuo jūrų pakrančių, o šiose zonose sukuriama daugiau kaip 30 proc. viso Europos Sąjungos BVP. 500 m atstumu nuo Europos jūrų esančio turto ekonominė vertė siekia 500 mlrd.–1 000 mlrd. eurų.
Greta kitų klimato kaitos padarinių dėl jūros lygio kilimo kils potvynių ir erozijos grėsmė pakrantėse; tai ypač paveiks šiose teritorijose gyvenančius žmones, taip pat infrastruktūrą, įmones ir gamtą.
Be to, prognozuojama, kad dėl jūros lygio kilimo sumažės turimo gėlo vandens kiekis, nes jūros vanduo toliau slūgs į požeminio vandens sluoksnius. Taip pat tikėtina, kad tai sukels daug didesnę sūraus vandens intruziją, t. y. į gėlo vandens telkinius pateks daugiau sūraus vandens, o tai turės įtakos žemės ūkiui ir geriamojo vandens tiekimui.
Tai taip pat turės įtakos pakrančių buveinių biologinei įvairovei ir jų teikiamoms gamtinėms paslaugoms bei ištekliams. Išnyks daug šlapynių, todėl kils grėsmė unikalioms paukščių ir augalų rūšims ir neliks natūralios šių zonų apsaugos nuo audrų sukeltų potvynių.
Klimato kaita vyksta taip sparčiai, kad daugelio rūšių augalams ir gyvūnams sunkiai sekasi prisitaikyti. Esama akivaizdžių įrodymų, kad klimato kaita jau dabar veikia biologinę įvairovę ir kad ateityje šis procesas nesustos. Tiesioginis klimato kaitos poveikis, be kita ko, pasireiškia fenologijos (gyvūnų ir augalų rūšių elgsenos ir gyvenimo ciklų), rūšių gausos ir pasiskirstymo, bendrijų sudėties, buveinių struktūros ir ekosistemų procesų pokyčiais.
Klimato kaita biologinę įvairovę veikia ir netiesiogiai – dėl jos keičiasi žemės ir kitų išteklių naudojimo pobūdis. Dėl savo masto, apimties ir spartos šis poveikis gali būti žalingesnis už tiesioginį. Prie netiesioginio poveikio galima priskirti buveinių suskaidymą ir nykimą, išteklių pereikvojimą, oro, vandens ir dirvožemio taršą, invazinių rūšių plitimą. Dėl šio poveikio dar labiau sumažės ekosistemų atsparumas klimato kaitai ir jų pajėgumas teikti pagrindines paslaugas, pvz., klimato reguliavimo, aprūpinimo maistu, švariu oru ir vandeniu, taip pat potvynių ar erozijos kontrolės.
Klimato kaita gali dar labiau pabloginti erozijos, organinių medžiagų mažėjimo, dirvožemio druskėjimo, dirvožemio biologinės įvairovės nykimo, nuošliaužų, dykumėjimo ir potvynių procesus. Klimato kaitos poveikis anglies sankaupoms dirvožemyje gali būti siejamas su kintančia CO2 koncentracija atmosferoje, padidėjusia temperatūra ir kintančiu kritulių pobūdžiu. Itin gausūs krituliai, greitas sniego ir ledo tirpimas, didelis upių nuotėkis ir dažnesnės sausros – tai su klimatu susiję reiškiniai, dėl kurių vyksta dirvožemio degradacija. Dirvožemio degradaciją lemia ir miškų naikinimo bei kita žmogaus vykdoma veikla (žemės ūkio veikla, slidinėjimas). Tikėtina, kad pakrančių zonose padaugės druskingų dirvožemių, nes dėl kylančio jūros lygio ir (periodiškai) mažo upių nuotėkio vyks sūraus vandens intruzija iš pajūrio į pakrančių zonas.
Prognozuojama, kad klimato kaita lems didelius vandens prieinamumo pokyčius visoje Europoje, nes bus sunkiau nuspėti lietaus pasiskirstymą ir kils stipresnės audros. Dėl labiau trūks vandens, ypač Pietų ir Pietryčių Europoje, ir išaugs potvynių grėsmė didžiojoje žemyno dalyje. Šie pokyčiai paveiks daug sausumos ir jūrų regionų, taip pat įvairiausią natūralią aplinką ir daug rūšių.
Vandens temperatūra yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių bendrą vandens ekosistemų būklę, nes vandens organizmai gali toleruoti tik tam tikrą temperatūrą. Kintant klimatui padidėjo vandens temperatūra upėse ir ežeruose ir sumažėjo ledo dangos sluoksnis, o tai paveikė vandens kokybę ir gėlo vandens ekosistemas.
Dėl klimato kaitos padarinių, pvz., kylančios jūrų paviršiaus temperatūros, vandenynų rūgštėjimo, srovių bei vėjų kaitos, labai pakis fizinė ir biologinė vandenynų sudėtis. Temperatūros ir vandenynų cirkuliacijos pokyčiai gali pakeisti geografinį žuvų pasiskirstymą. Be to, kylant jūros temperatūrai, svetimos rūšys gali pradėti plisti į regionus, kuriuose anksčiau jos negalėjo išgyventi. Dėl vandenynų rūgštėjimo, pavyzdžiui, nukentės įvairūs kalcio karbonatą išskiriantys organizmai. Šie pokyčiai turės neišvengiamų padarinių pakrančių ir jūrų ekosistemoms ir lems didelį socialinį ir ekonominį poveikį daugeliui regionų.
Klimato kaita kelia didelę grėsmę ne tik žmonių, bet ir gyvūnų bei augalų sveikatai. Nors dėl kintančio klimato gali ir nekilti daug naujų ar nežinomų grėsmių sveikatai, esamų grėsmių poveikis tik sustiprės ir bus labiau juntamas nei dabar.
Prognozuojama, kad svarbiausias būsimos klimato kaitos poveikis sveikatai, be kita ko, bus:
- padidėjęs su vasaros karščiu susijęs mirtingumas (mirtys) ir sergamumas (ligos);
- sumažėjęs su žiemos šalčiu susijęs mirtingumas (mirtys) ir sergamumas (ligos);
- padidėjusi nelaimingų atsitikimų rizika ir ekstremalių meteorologinių reiškinių (potvynių, gaisrų ir audrų) poveikis bendrai gerovei;
- ligų, kurias platina, pavyzdžiui, pernešėjai, graužikai, arba ligų, plintančių per vandenį ar maistą, poveikio pokyčiai;
- kai kurių alergiją sukeliančių žiedadulkių rūšių sezoninio pasiskirstymo ir įvairių virusų, kenkėjų bei ligų pasiskirstymo pokyčiai;
- naujos ir atsinaujinančios gyvūnų ligos – Europos gyvūnų ir žmonių sveikatai vis daugiau iššūkių kels virusinės zoonozinės ligos ir pernešėjų platinamos ligos;
- nauji ir vėl pasirodantys augalų kenkėjai (vabzdžiai, patogenai ir kiti kenkėjai) bei ligos, kurios turi įtakos miškų ir pasėlių sistemoms;
- su oro kokybės ir ozono pokyčiais susijusios grėsmės.
Asmenys, gyvenantys miestų vietovėse, kuriose yra prasta infrastruktūra ir kurių gyventojai gauna mažas pajamas, ir apskritai mažesnes pajamas gaunančios ir menkesnį turtą turinčios gyventojų grupės labiau jaučia klimato kaitos poveikį, tačiau turi mažiau galimybių su juo susidoroti.
Klimato kaita gali daryti neproporcingą poveikį moterims ir jos gali atsidurti nepalankioje padėtyje, kai reikia imtis brangių prisitaikymo priemonių. Tačiau kartu moterys yra pagrindinės prisitaikymo prie klimato kaitos ir apskritai tvarios praktikos dalyvės.
Bedarbiai ir socialiai marginalizuoti asmenys yra vieni iš tų grupių asmenų, kurie gali labiausiai nukentėti nuo klimato kaitos keliamų pavojų.
Dėl senėjančios Europos visuomenės, kuriai neproporcingai didelį poveikį daro sumažėjęs judumas ar sveikatos sutrikimai, klimato kaitos poveikį patirs didesnė gyventojų dalis.
Be to, klimato kaita jau pradėjo versti gyventojus persikelti ir migruoti. Nors klimatas yra tik vienas iš kelių veiksnių, kurie lemia priverstinį gyventojų perkėlimą ir migraciją, daug šalių partnerių, siekiančių darnaus vystymosi, yra tarp labiausiai paveiktų. Jų gyventojai dažnai yra labai priklausomi nuo natūralios aplinkos ir praktiškai neturi išteklių prisitaikyti prie kintančio klimato.
Dėl kylančios temperatūros, sezoninių kritulių pasiskirstymo pokyčių ir jūros lygio kilimo tiesiogiai arba netiesiogiai nukentės visų ES valstybių narių ekonomikos sektorių našumas ir gyvybingumas, o tai paveiks darbo rinką.
Klimato kaita gali turėti įtakos darbo jėgos pasiūlai, nes blogėja gyventojų sveikatos būklė ir daugėja apribojimų, susijusių su darbuotojų sveikata (aukštesnė temperatūra darbe, dažnesni ir stipresni gamtiniai pavojai, dėl kurių darbuotojai negali pasiekti savo darbo vietos).
Be to, kai kurie ekonomikos sektoriai yra labai pažeidžiami, nes jų veiklai vykdyti būtinos pastovios klimato sąlygos. Dėl klimato kaitos tikėtini pokyčiai atskiruose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio ir turizmo.
Daug investavus į prisitaikymą prie klimato kaitos atsirastų užimtumo ir pajamų gavimo galimybių, pavyzdžiui, būtų galima sustiprinti pakrančių apsaugą, pastatus ir (žaliąją) infrastruktūrą, geriau vykdyti vandentvarką ir perkelti nuo klimato kaitos padarinių neapsaugotas gyvenvietes. Vis dėlto neaišku, kokį poveikį tokios investicijos galėtų turėti realių darbo vietų sukūrimui. Norint pasinaudoti šiomis galimybėmis, reikės tobulinti darbo įgūdžius.
Pažeidžiamumo mažinimas ir prisitaikymo priemonių įgyvendinimas yra ne tik vyriausybių užduotis ir atsakomybė. Kadangi klimato kaita yra labai rimta problema, mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos ir prisitaikant prie jos poveikio turi bendradarbiauti viešieji ir privatieji subjektai. Tačiau ne visi suinteresuotieji subjektai žino ir yra informuoti apie savo pažeidžiamumą ir priemones, kurių jie gali imtis, kad aktyviai prisitaikytų prie klimato kaitos. Todėl švietimas ir informuotumo apie klimato kaitą didinimas yra svarbi prisitaikymo proceso dalis, kad būtų galima valdyti klimato kaitos poveikį, didinti gebėjimą prie jo prisitaikyti ir mažinti bendrą pažeidžiamumą.
Klimato kaitos poveikis ypač svarbus infrastruktūrai ir pastatams, atsižvelgiant į jų ilgą naudojimo laiką ir didelę pradinę kainą, taip pat į tai, kad jie atlieka svarbų vaidmenį mūsų visuomenėje ir ekonomikoje.
Pastatai ir infrastruktūra gali būti pažeidžiami klimato kaitos dėl netinkamo jų projektavimo (mažas atsparumas audroms) arba vietovės (pvz., kuriose tikėtini potvyniai, nuošliaužos, griūtys). Iš esmės jie gali būti apgadinti arba tapti netinkami naudoti dėl bet kokių kintančių klimato sąlygų ar ekstremalių meteorologinių reiškinių: jūros lygio kilimo, labai didelių kritulių ir potvynių, ekstremaliai žemos arba aukštos temperatūros, gausaus sniego, stipraus vėjo ir kt.
Klimato kaitos poveikis pastatams ir infrastruktūrai įvairiuose regionuose skirsis.
Klimato grėsmių Europos energetikos sistemai kyla jau dabar ir prognozuojama, kad jų tik daugės. Numatoma, kad dėl klimato kaitos Šiaurės ir Šiaurės Vakarų Europoje sumažės šildymo poreikis, o Pietų Europoje smarkiai padidės energijos poreikis vėsinimui, todėl vasarą gali dar labiau padidėti elektros energijos paklausos pikas.
Stipresnės ir dažnesnės karščio bangos keis energijos tiekimo ir paklausos pobūdį, dažnai priešinga kryptimi. Toliau kylant temperatūrai ir dažnėjant sausroms, vasarą gali sumažėti šiluminės energijos gamybai skirto aušinamojo vandens prieinamumas (tai sumažintų energijos tiekimo apimtis), o oro kondicionavimo poreikis padidės.
Be to, dėl didesnio ekstremalių meteorologinių reiškinių masto ir dažnumo kils grėsmė fizinei energetikos infrastruktūrai – orinėms energijos perdavimo ir paskirstymo linijoms, taip pat pastotėms ar transformatoriams.
Dėl klimato kaitos taip pat didėja nežinomybė dėl orų kaitos visoje Europoje. Tai ilgainiui tiesiogiai neigiamai paveiks atsinaujinančiosios energijos gamybą. Keletas tiesioginių pavyzdžių: tose vietose, kur paprastai būna daug saulės ar vėjo, šių išteklių mažės; karštis ir sausros paveiks pasėlius, skirtus energijai iš biomasės gaminti.
Dėl padidėjusio karščio, sausros, potvynių, kenkėjų, ligų ir blogėjančios dirvožemio būklės klimato kaita visą XXI a. jau daro ir toliau darys didelį neigiamą poveikį Europos žemės ūkiui:
- dideli žemės ūkio gamybos nuostoliai (mažesnis derlius);
- pasėlių auginimui tinkamų plotų mažėjimas.
Dėl karščio ir vandens trūkumo labiausiai nukentės pietiniai Europos regionai. Šiaurės Europoje dėl aukštesnės temperatūros būtų galima pradėti auginti šiltojo sezono augalus, tačiau tai nekompensuos nuostolių kituose regionuose.
Klimato kaita veikia ir miškus, todėl didėja sausrų, audrų, gaisrų, kenkėjų ir ligų, kurios blogina miškų būklę, rizika.
Prognozuojama, kad Europos miškų biologinė įvairovė keisis, nes klimato kaita kelia ypatingą grėsmę rūšims, kurios yra labai prisitaikiusios prie konkrečių klimato ir aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, dėl ribotos medžių rūšių įvairovės borealiniuose miškuose (taigoje) jie tampa mažiau atsparūs natūraliems trikdžiams ir todėl yra pažeidžiamesni klimato kaitai.
Tikėtina, kad Pietų Europoje dėl mažėjančių kritulių apskritai sumažės miškų augimas. Be to, miškų gaisrai itin stipriai veikia jau nualintas ekosistemas Pietų Europoje ir prognozuojama, kad ateityje poveikis dar labiau sustiprės dėl ilgesnių ir intensyvesnių gaisrų sezonų.
Numatoma, kad dėl klimato kaitos dauguma ekstremalių reiškinių vyks gerokai dažniau ir bus daug stipresni. Trumpuoju laikotarpiu, jeigu bus tinkamai atsižvelgta į pagrindinę tendenciją, įmokos didės palaipsniui, o draudimo rinka į tokius pokyčius reaguos nenutrūkstamai. Tačiau informacija apie riziką dažnai kaupiama po truputį, todėl kainos per trumpą laiką gali šoktelėti. Ilgainiui, ypač pažeidžiamiausiuose sektoriuose ar vietovėse, dėl klimato kaitos gali netiesiogiai padidėti socialinė nelygybė, nes draudimo įmokos daliai gyventojų taps neįkandamos.
Klimato kaitos ekonominiai padariniai regionams, kuriuose turizmas yra svarbus, gali būti labai dideli. Prognozuojama, kad Pietų Europos tinkamumas turizmui labai sumažės pagrindiniais vasaros mėnesiais, tačiau pagerės kitais metų laikais. Prognozuojama, kad Vidurio Europa taps patrauklesnė turistams ištisus metus. Dėl prognozuojamo sniego dangos sumažėjimo daug regionų nukentės žiemos sporto sektorius.
Klimato kaita kelia grėsmę visoms įmonėms, kaip ir viskam, kas egzistuoja Žemėje. Tačiau kai kurios įmonės yra pažeidžiamesnės nei kitos. Numatoma, kad poveikis bus neproporcingai didelis MVĮ, be kita ko, bus sutrikdyta įmonių veikla, padaryta žala turtui, sutrikdytos tiekimo grandinės ir infrastruktūra, dėl to padidės techninės priežiūros ir medžiagų išlaidos bei kainos. Tačiau klimato srities veiksmai atveria daug naujų galimybių įmonėms kurti produktus ir paslaugas, kurie padėtų ir sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, ir prisitaikyti prie šiltėjančio pasaulio klimato.
Arktyje vyksta dideli pokyčiai, tarp kurių – labiau nei vidutiniškai kylanti temperatūra, mažėjanti jūros ledo danga vasarą ir tirpstantis daugiamečio įšalo sluoksnis. Ledo danga sparčiai mažėja ir prognozuojama, kad šis procesas ir toliau veiks vietos gamtines ir žmonių sukurtas sistemas. Be to, šis pokytis atveria kelią galimai papildomai aplinkai tenkančiai naštai, pavyzdžiui, gali būti pradėta vykdyti intensyvi naftos ir dujų žvalgyba ir atidaryti nauji laivybos maršrutai. Daugiamečio įšalo sluoksnio tirpimas gali rimtai paveikti žmonių sukurtas sistemas, pavyzdžiui, sukelti infrastruktūros problemų. Trapios Arkties ekosistemos smarkiai nukentėjo nuo labiau nei vidutiniškai kylančios temperatūros; numatoma, kad šis poveikis išliks.
Prognozuojama, kad šiame regione sumažės sniego, taip pat ežerų ir upių ledo danga, kai kuriose jo dalyse žiemos ir pavasario upių srautai padidės, o kitose sumažės (pvz., Suomijoje), taip pat didės žiemos audrų daroma žala. Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu neigiamai veikti regioną, pavyzdžiui, lemti nepastovų pasėlių derlių gali dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.
Praeityje pakrančių potvyniai užtvindydavo žemumose esančias Šiaurės Vakarų Europos pakrančių zonas. Dėl kylančio jūros lygio ir didėjančios audrų sukeltų potvynių grėsmės numatoma, kad rizika didės. Ypač pažeidžiamos prie Šiaurės jūros esančios šalys. Prognozuojama, kad dėl didesnio kritulių kiekio žiemą sustiprės ir padažnės žiemos ir pavasario upių potvyniai, nors iki šiol potvynių dažnėjimo tendencijų nepastebėta.
Prognozuojama, kad Vidurio ir Rytų Europoje didžiausią poveikį darys temperatūros svyravimai. Dėl šių svyravimų ir sumažėjusio vasaros kritulių kiekio gali padidėti sausrų grėsmė, be to, prognozuojama, kad vasarą padidės energijos paklausa. Prognozuojama, kad dėl didesnio žiemos kritulių kiekio padidės upių potvynių intensyvumas ir dažnumas žiemą ir pavasarį (įvairiuose regionuose). Taip pat numatoma, kad dėl klimato kaitos didės pasėlių derliaus nepastovumas ir dažniau kils miškų gaisrai.
Pastaraisiais dešimtmečiais Viduržemio jūros regioną labai veikė sumažėjęs kritulių kiekis ir padidėjusi temperatūra; numatoma, kad toliau keičiantis klimatui šis neigiamas poveikis bus dar didesnis. Pagrindiniai padariniai – mažėjantis vandens prieinamumas ir pasėlių derlius, didėjanti sausrų ir biologinės įvairovės nykimo rizika, miškų gaisrai ir karščio bangos. Didinant drėkinimo efektyvumą žemės ūkyje galima šiek tiek sumažinti vandens suvartojimą, tačiau to nepakaks, kad būtų galima atsverti dėl klimato kaitos padidėjusį vandens stygių. Be to, hidroenergetikos sektoriui vis didesnį poveikį darys mažėjantis vandens prieinamumas ir didėjanti energijos paklausa, o turizmo pramonė susidurs su mažiau palankiomis sąlygomis vasarą. Klimato kaita ir socialiniai bei ekonominiai pokyčiai kelia grėsmę gamtosauginiam debitui, kuris yra svarbus norint palaikyti sveiką vandens ekosistemų būklę.
Pastaraisiais metais didėjant miestų užimamų žemių plotui ir augant miestų gyventojų skaičiui, daug Europos miestų vis labiau juto įvairų klimato kaitos poveikį, pavyzdžiui, karščio bangas, potvynius ir sausras. Ekstremalūs reiškiniai, tokie kaip 2002 m. Elbės upės potvynis arba 2011 m. Kopenhagos potvynis, kai buvo užtvindyta miesto kanalizacijos sistema, rodo, kokie pažeidžiami yra miestai įvykus ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams. Nuolatinis miestų plotų plėtimas, gyventojų skaičiaus augimas ir koncentracija miestuose, taip pat visuomenės senėjimas ateityje prisidės prie dar didesnio miestų pažeidžiamumo klimato kaitos akivaizdoje. Šį poveikį iš dalies galima sumažinti tinkamai projektuojant miestus ir juos valdant bei stiprinant žaliąją infrastruktūrą.
Temperatūros kilimas ypač reikšmingas daug kalnų regionų, kuriuose jau stebimas ledynų masės nykimas, sniego dangos mažėjimas, daugiamečio įšalo sluoksnio tirpimas ir kintantis kritulių pobūdis, įskaitant tai, kad mažiau kritulių iškrenta sniego pavidalu. Manoma, kad šis poveikis toliau didės. Todėl kai kuriose kalnuotose vietovėse (pvz., tam tikrose Skandinavijos dalyse) gali padažnėti ir sustiprėti potvyniai, kurie gali turėti įtakos žmonėms ir apstatytai aplinkai. Prognozuojami ir kiti padariniai: sumažėjęs žiemos turizmas, mažesnis hidroenergijos potencialas Pietų Europoje, augalijos zonų kitimas ir plataus masto biologinės įvairovės nykimas. Netoli kalnų viršūnių augančių augalų ir gyvenančių gyvūnų rūšims gresia išnykimas, nes jos negalės migruoti į aukštesnius regionus.
Daugumos ledynų atsitraukimas taip pat turi įtakos vandens prieinamumui žemupio vietovėse.
Kaip matyti, klimato kaita yra rimta problema ir ji veikia mus visus. Ši informacija gali priblokšti, tačiau yra ir gerų naujienų – yra būdų ją spręsti. Sužinokite, ką kovodama su klimato krize daro ES ir kaip prisidėti galite jūs.