ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos vertinimas

ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos vertinimas

Klimato politika

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

Bankininkystės ir finansinės paslaugos

Sienos ir saugumas

Įmonės ir pramonė

Užimtumas ir socialiniai reikalai

Energetika

Aplinka

Europos kaimynystės politika

Užsienio ir saugumo politika

Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga

Tarptautinis bendradarbiavimas ir vystymasis

Jūrų reikalai ir žuvininkystė

Migracija ir prieglobstis

Regioninė politika

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Prekyba

Transportas

Šiose konsultacijose gali dalyvauti visi piliečiai ir organizacijos. Ypač tikimasi, kad atsiliepimų pateiks specialistai, dirbantys prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais visų rūšių organizacijose Europos Sąjungoje.

Nuo 2017-12-07 iki 2018-03-01

Įvadas

ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos (toliau – strategija), kuri buvo priimta 2013 m. balandžio mėn., tikslas – didinti ES teritorijos atsparumą gerinant pasirengimą ir pajėgumus reaguoti į klimato kaitos poveikį visais valdžios lygmenimis. Strategija įsipareigojama siekti trijų tikslų: skatinti valstybių narių veiksmus, didinti ES veiklos atsparumą klimato kaitai ir gilinti žinias, kuriomis grindžiami sprendimai. Tikslų siekiama įgyvendinant aštuonis veiksmus.

• 1 veiksmas. Paskatinti visas valstybes nares priimti išsamias prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Šis veiksmas apima Europos Komisijos teikiamas gaires, skirtas padėti valstybėms narėms parengti, įgyvendinti ir peržiūrėti savo prisitaikymo politiką, bei prisitaikymo prie klimato kaitos parengties rezultatų suvestinės, kurioje nurodomi pagrindiniai valstybių narių parengties klimato kaitai lygio matavimo rodikliai, parengimą.
• 2 veiksmas. Programos LIFE lėšomis remti gebėjimų ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų stiprinimą Europoje (2014–2020 m.). Komisija skatins prisitaikyti prie klimato kaitos pažeidžiamose srityse (tai tarpvalstybinis potvynių valdymas, tarpvalstybinis pakrančių valdymas, prisitaikymo prie klimato kaitos integracija į miesto teritorijų planavimą, pastatų projektavimą ir gamtos išteklių valdymą, kalnų ir salų vietovės, tvari vandentvarka, kova su dykumėjimu ir miškų gaisrais vietovėse, kur didesnė sausrų tikimybė). Komisija taip pat rems pažeidžiamumo vertinimo metodikų ir prisitaikymo strategijų rengimą, ypač jei jie yra tarpvalstybinio pobūdžio, ir skatins informuoti visuomenę apie prisitaikymą prie klimato kaitos.
• 3 veiksmas. Prisitaikymą prie klimato kaitos įtraukti į 2013–2014 m. Merų pakto sistemą. Komisija, remdamasi Merų pakto iniciatyvos pavyzdžiu, rems miestų prisitaikymą prie klimato kaitos, visų pirma paskelbdama iniciatyvą, pagal kurią vietos valdžios institucijos gali savanoriškai įsipareigoti sukurti vietines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir vykdyti visuomenės informavimo veiklą.
• 4 veiksmas. Žinių spragų pildymas. Komisija drauge su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais bandys nustatyti, kokių žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos trūksta ir kokiomis priemonėmis bei metodikomis galima jas surinkti, o surinkta informacija bus panaudota papildant 2014–2020 m. ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“. Ji taip pat padės patenkinti poreikį stiprinti mokslo, politikos formavimo ir verslo sąsajas. Komisija taip pat skatins vykdyti ES masto pažeidžiamumo vertinimus, rems Jungtinio tyrimų centro vykdomą veiklą siekiant įvertinti klimato kaitos padarinius ir pati atliks visapusę išsamią apžvalgą, kokios bus pasaulinės klimato kaitos pasekmės Europos Sąjungai.
• 5 veiksmas. Toliau plėtoti „Climate-ADAPT“, kuri yra pagrindinis informacijos apie prisitaikymą prie klimato kaitos Europoje šaltinis. Komisija ir EAA pagerins prieigą prie informacijos ir „Climate-ADAPT“ susies su kitomis atitinkamomis žinių platformomis, įskaitant nacionalinius ir vietinius portalus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas išlaidų ir gautos naudos, atsiradusių įgyvendinant įvairius politikos sprendimus, vertinimams ir inovatyviam finansavimui.
• 6 veiksmas. Atsparumo klimato kaitos poveikiui integracija į bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), sanglaudos politiką ir bendrą žuvininkystės politiką (BŽP). Komisija pateikė gaires dėl tolesnio prisitaikymo prie klimato kaitos aspekto integravimo į BŽŪP, sanglaudos politiką ir BŽP. Valstybės narės ir regionai taip pat gali pasinaudoti lėšomis pagal 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir BŽŪP, kad užpildytų žinių spragas, investuotų į būtinas analizes, rizikos vertinimus ir priemones bei stiprintų gebėjimus, kurių reikia taikantis prie klimato kaitos.
• 7 veiksmas. Atsparesnės infrastruktūros užtikrinimas. Šis veiksmas apima įgaliojimų suteikimą ES standartizacijos organizacijoms nustatyti energetikos, transporto ir pastatų standartus, kuriuos reikia persvarstyti siekiant užtikrinti, kad būtų geriau integruoti prisitaikymo prie klimato kaitos aspektai. Strategijoje projektų rengėjams pateikiamos gairės, kuriomis siekiama padėti apsaugoti svarbias investicijas nuo klimato kaitos poveikio. Be to, Komisija išnagrinės, ar reikia papildomų gairių, kad prisitaikymui prie klimato kaitos būtų pasitelkti ekosistemomis grindžiami sprendimai.
• 8 veiksmas. Skatinti draudimu ir kitais finansiniais produktais apsaugoti investicijas ir verslo sprendimus nuo klimato kaitos poveikio. Kartu su strategija Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl draudimo nuo gaivalinių ir antropogeninių nelaimių. Komisija siekia padidinti draudimo nuo gaivalinių nelaimių skverbtį rinkoje ir pasinaudoti visu galimu draudimo įmokų bei kitų finansinių produktų poveikiu, kad intensyvėtų informuotumu apie rizikas pagrįsta prevencija ir švelninimas, o darant investicinius ir verslo sprendimus būtų numatomas ilgalaikis atsparumas klimato kaitos poveikiui.

Konsultacijų tikslai

2016 m. Komisija pradėjo strategijos vertinimą. Vertinime nagrinėjamas strategijos įgyvendinimas ir laimėjimai, palyginti su tuo, ko buvo tikimasi 2013 m., kai strategija buvo priimta. Jame taip pat apžvelgiama poreikių, kuriuos strategija siekiama tenkinti, raida, pavyzdžiui, atsižvelgiama į 2015 m. Paryžiaus susitarimą, kuriame prisitaikymas prie klimato kaitos ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas laikomi tiek pat svarbiais klausimais. Vertinimas vykdomas laikantis standartinės ES politikos vertinimo sistemos. Jį atliekant nagrinėjami aktualumas, veiksmingumas, efektyvumas, suderinamumas ir ES pridėtinė vertė. Daugiau informacijos apie vertinimą ir konkrečius vertinimo klausimus pateikiama vertinimo gairėse.

Šios viešos konsultacijos yra vienos iš konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, per kurias siekiama surinkti informacijos, kuria būtų galima remtis atliekant strategijos vertinimą.

Skaidrumo sumetimais Komisija ragina organizacijas, kurios nori pateikti pastabų per viešas konsultacijas, jai ir plačiajai visuomenei suteikti informacijos apie tai, kam jos atstovauja. Tam jos turėtų užsiregistruoti Skaidrumo registre ir įsipareigoti laikytis jo elgesio kodekso. Jeigu organizacija nusprendžia neteikti šios informacijos, Komisija pagal nustatytą tvarką šiuos atsakymus priskiria prie asmeninių nuomonių. (Konsultacijų standartai, žr. COM(2002) 704, ir 2007 m. kovo 21 d. Komunikatas dėl tolesnių veiksmų dėl Europos skaidrumo iniciatyvos, žr. COM (2007) 127.) Jeigu jūsų organizacija neužregistruota, galite ją užregistruoti dabar.

Gautos nuomonės bus skelbiamos internete. Svarbu perskaityti prie šių konsultacijų dokumento pridėtą specialų pareiškimą apie privatumo apsaugą, kuriame pateikiama informacija, kaip bus tvarkomi jūsų asmens duomenys ir naudojamos nuomonės.

Bus atsižvelgiama tik į naudojantis internetiniu klausimynu pateiktus atsakymus. Tik jie bus įtraukti į apibendrinamąją ataskaitą. Užpildęs internetinį klausimyną respondentas gali įkelti dokumentą, pavyzdžiui, pozicijos dokumentą. Tas dokumentas bus skelbiamas kartu su atsakymais.

Klausimynas pateikiamas svetainėje „EU Survey“.

Viešų konsultacijų susitikimas ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos vertinimo tema, 2018 m. sausio 23 d., Centre de Conférences Albert Borschette, Rue Froissart 36, 1040 Etterbeek, Briuselis, Belgija.

• Tarpinių tyrimo, skirto vertinimui ir grindžiamo literatūros apžvalga, tiksline suinteresuotųjų subjektų apklausa bei pokalbiais, rezultatų santrauka
• Šalių informacijos suvestinių, kuriose nurodomas kiekvienos ES valstybės narės prisitaikymo prie klimato kaitos parengties lygis, projektai (suvestinės bus baigtos rengti antrąjį 2018 m. pusmetį)
  • Austrija
  • Belgija
  • Bulgarija
  • Kroatija
  • Kipras
  • Čekija
  • Danija
  • Estija
  • Suomija
  • Prancūzija
  • Vokietija
  • Graikija
  • Vengrija
  • Airija
  • Italija
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Мalta
  • Nyderlandai
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovakija
  • Slovėnija
  • Ispanija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė
• Prisitaikymo prie klimato kaitos parengties rezultatų suvestinės aprašymas
• ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija

Atsakomybės apribojimas

Reikėtų pažymėti, kad informaciniai dokumentai yra tebevykstančių konsultacijų dėl vertinimo, kurį atliko išorės konsultantai, dalis ir neatspindi Komisijos nuomonės. Šios konsultacijos rengiamos konsultantų komandai pabaigus dokumentų peržiūrą, tikslines apklausas ir pokalbius. Todėl informaciniuose dokumentuose ir klausimyne pateikti faktai yra preliminarūs ir nėra išsamus vertinimas – darbui tebevykstant faktai ir išvados gali kisti.

E. paštas CLIMA-CLIMATE-CHANGE-ADAPTATIONec [dot] europa [dot] eu (CLIMA-CLIMATE-CHANGE-ADAPTATION[at]ec[dot]europa[dot]eu)

Klimato politikos generalinis direktoratas
A direktoratas (Tarptautiniai reikalai ir įtraukimas į kitas politikos sritis)
A3 skyrius. Prisitaikymas prie klimato kaitos
European Commission
B-1049 Brussels
Belgija

Komisija paskelbs atsakymus netrukus po konsultacijų laikotarpio pabaigos.

Komisija čia paskelbs atsakymus ir konsultacijų rezultatus netrukus po konsultacijų laikotarpio pabaigos.