Tarptautinis kovos su klimato kaita finansavimas

Klimato krizė yra pasaulinis reiškinys. Turime sumažinti visame pasaulyje išmetamų teršalų kiekį – nepakanka vien atitinkamų ES veiksmų. Todėl ES didžiuojasi partnerystės ryšiais su besivystančiomis šalimis, kurie jai padeda suteikti joms reikiamą paramą klimato kaitai švelninti ir prie jos prisitaikyti.

ES, jos valstybės narės ir Europos investicijų bankas visi kartu yra didžiausi besivystančių šalių kovos su klimato kaita finansuotojai – vien 2021 m. jie skyrė 23,04 mlrd. EUR.

Jie taip pat yra pagrindinės oficialios paramos vystymuisi teikėjai pasaulyje (2020 m. skirta iš viso 67 mlrd. EUR), ir parama vis dažniau siejama su veiksmais kovos su klimato kaita srityje.

Pagal Paryžiaus susitarimą daugelis pasaulio šalių įsipareigojo užtikrinti, kad finansavimo srautai būtų nukreipti į mažataršius ir klimato kaitos poveikiui atsparius projektus, kad būtų lengviau įgyvendinti mūsų ilgalaikius klimato srities tikslus.

Atsižvelgdama į tai, ES pradėjo įgyvendinti plataus užmojo Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą ir Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategiją. ES taip pat padeda besivystančioms šalims gerinti sąlygas, leidžiančias sutelkti mažo anglies dioksido kiekio technologijų finansavimą.

2019 m. spalio mėn. ES kartu su Argentina, Kanada, Čile, Kinija, Indija, Kenija ir Maroku (nuo to laiko prisijungė ir kitos šalys) sukūrė tarptautinę tvaraus finansavimo platformą. Šios platformos tikslas – padidinti privataus kapitalo sutelkimą aplinkos požiūriu tvarioms investicijoms.

2021 m. Europos Komisija skyrė 2,50 mlrd. EUR besivystančioms šalims; didelė šių lėšų dalis (beveik 40 proc.) numatyta prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams finansuoti.

Be to, 20 proc. viso 2014–2020 m. ES biudžeto buvo išleista su klimatu susijusiems projektams, tačiau šis tikslas 2021–2027 m. buvo 30 proc., o kalbant apie Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) – 35 proc.

Be to, Europos investicijų bankas 2021 m. besivystančioms šalims skyrė 2,56 mlrd. EUR kovai su klimato kaita finansuoti. Jis finansuoja, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos projektus Afrikoje ir kituose regionuose ir dažnai derina lėšas su Komisijos ir ES šalių nacionalinių agentūrų lėšomis.

Pagrindinis ES paramos politiniam dialogui ir konkretiems, tiksliniams kovos su klimato kaita veiksmams besivystančiose šalyse kanalas buvo Pasaulinis klimato kaitos aljansas plius (PKKKA+). Ši iniciatyva buvo įgyvendinama 2014–2020 m., pagal ją remti projektai šiuo metu baigiami.

Dotacijų šiai iniciatyvai finansavimas padidėjo nuo 317,5 mln. EUR pirmuoju etapu (2007–2014 m.) iki 420 mln. EUR antruoju etapu (2014–2020 m.).

PKKKA+ daug dėmesio skyrė mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms, nes jos yra labiausiai pažeidžiamos dėl klimato kaitos.

Bendras tikslas buvo skatinti ES ir besivystančių šalių politinį dialogą ir bendradarbiavimą klimato kaitos klausimais.

Prioritetinės sritys:

• klimato kaitos įtraukimas į daugelį nacionalinių vystymosi strategijų aspektų;
• atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimas;
• pagalba šalims rengti ir įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo strategijas;
• pagalba šalims rengti ir finansuoti bankams patrauklius (t. y. ekonomiškai efektyvius) su klimatu susijusius vystymosi projektus.

„Europos darnaus vystymosi fondas +“ (EDVF+) yra ES investicijų sistemos, skirtos ES nepriklausančioms šalims, dalis. Juo užtikrinama įvairių finansinių operacijų aprėptis visame pasaulyje. Jis įtrauktas į ilgalaikę ES išorės veiksmų biudžeto programą – KVTBP „Globali Europa“.

Tai visapusiška priemonė, apimanti įvairias priemones šalių partnerių vystymuisi remti, tarp kurių, pavyzdžiui:

• garantijos;
• dotacijos, teikiamos derinant lėšas (ES dotacijų ir komercinių bankų paskolų derinys);
• techninė pagalba, skirta padėti šalims partnerėms gerinti savo projektų kokybę ir įgyvendinti reformas.

EDVF+ iš privačiojo sektoriaus rinks finansinius išteklius tvariai ir įtraukiai plėtrai. Juo bus remiamos investicijos šalyse partnerėse skatinant deramą darbo vietų kūrimą, stiprinant viešąją ir privačiąją infrastruktūrą, skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir tvarų žemės ūkį ir remiant skaitmeninę ekonomiką.

Investicijų sistema taip pat apima išorės veiksmų garantiją, pagal kurią ES finansavimas darniam vystymuisi padidinamas iki 53 mlrd. EUR.

Išorės veiksmų garantijos pajėgumai – 39,8 mlrd. EUR EDVF+ operacijų garantijoms. Prisidedant privačiajam sektoriui ir dėl sverto poveikio 2021–2027 m. tai gali padėti sutelkti 200 mlrd. EUR investicijų.

ES tebėra įsipareigojusi padėti siekti išsivysčiusių šalių tikslo iki 2025 m. iš įvairių šaltinių bendrai sutelkti 100 mlrd. USD besivystančioms šalims remti.

Finansavimas skiriamas iš įvairių šaltinių (viešųjų ir privačiųjų, dvišalių ir daugiašalių, taip pat alternatyviųjų), orientuojantis į prasmingus klimato kaitos švelninimo veiksmus ir skaidrų įsisavinimą besivystančiose šalyse.

ES ragina esamus ir potencialius paramos teikėjus taip pat finansuoti kovos su klimato kaita veiksmus besivystančiose šalyse, atsižvelgiant į atitinkamus jų pajėgumus ir atsakomybės sritis.

2022 m. rugsėjo mėn. EBPO paskelbė ataskaitą dėl išsivysčiusių šalių kovos su klimato kaita finansavimo besivystančiose šalyse. Iš jos matyti, kad išsivysčiusios šalys daro pažangą kovos su klimato kaita finansavimo srityje ir ši augimo tendencija išliks. Kovos su klimato kaita finansavimas besivystančioms šalims 2020 m. pasiekė 83,3 mlrd. USD, palyginti su 58,6 mlrd. USD 2016 m.

Žaliasis klimato fondas įsteigtas 2010 m., siekiant padėti besivystančioms šalims sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos.

Nuo 2014 m. jo surinktų pradinių įsipareigojimų vertė – 10,3 mlrd. USD. ES šalių įsipareigojimai sudarė beveik pusę jų (4,7 mlrd. USD).

2019 m. spalio mėn. pirmą kartą papildžius Žaliąjį klimato fondą, 27 šalys (dauguma iš jų yra ES šalys) įsipareigojo per ateinančius ketverius metus papildyti fondą papildomais 9,78 mlrd. USD. Iki 2022 m. gegužės 31 d. ES šalys išmokėjo 5,5 mlrd. USD iš įsipareigotų lėšų.

Kai kurios ES šalys ir regionai taip pat prisideda prie maždaug 95 proc. metinių savanoriškų įsipareigojimų, kad užtikrintų Prisitaikymo fondo, kuris padeda besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos, veikimą. 2021 m. COP 26 Europos Komisija Prisitaikymo fondui įsipareigojo skirti 100 mln. EUR paramą.

Šalys turi pritraukti papildomą viešąjį ir privatųjį finansavimą, kad galėtų pereiti prie klimatui nekenkiančios ekonomikos ir skatinti tvarų ekonomikos augimą.

Tarptautinis kovos su klimato kaita finansavimas turėtų būti naudojamas kaip svertas siekiant skatinti investuoti į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir atsparumą klimato kaitos poveikiui; jis papildytų besivystančių šalių vidinius išteklius.

ES požiūris yra dvejopas:

• tiesiogiai teikti finansavimą dotacijoms skurdžiausioms ir pažeidžiamiausioms šalims;
• naudoti dotacijų finansavimą privačioms investicijoms pritraukti derinant dotacijas su paskolomis ir nuosavybės vertybiniais popieriais iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių, įskaitant dvišalius ir daugiašalius plėtros bankus.

Pavyzdžiui, ES ir jos valstybės narės sukūrė keletą derinimo priemonių, pagal kurias dotacijų finansavimas derinamas su paskolomis; šios priemonės apima skirtingus regionus.

Spustelėjus piktogramas + pateikiama daugiau informacijos.